Jurgos Ivanauskaitės knyga “Placebas” – vos ne dokumentinė istorinė knyga, kurioje atpažįstami visi moderniosios Lietuvos skandalai, nesusipratimai, nuvorišų pomėgiai, kvailystės ir realijos. Viskas arti it iš laikraščių. Bet pati knyga velia mistinio trilerio mazgą; jame ir burtininkės profesionalės, ir popso žvaigždės, ir kriminalas, persmelkęs visus visuomenės sluoksnius, ir įtampa, kaip ir dera romanui su detektyvo elementais. Tai skaitytojui, kuris nudžiugs dėl daugmaž atpažįstamo personažo, kaip, tarkime, Maksas Vakaris, visų merginų svajonių jaunikis, ar pati autorė, kuri save ramiai įterpia į pasakojimą, nuo pat pradžios, tiesa, nudaigodama (nelabai aišku kuo, nes kartais tai mažas estetiškas šautuvėlis, įremtas į burtininkės smilkinį, kartais iš bičiulio pasiskolintas “pistikas”). Pagrindinė herojė nužudoma ar nusižudo pirmajame puslapyje, tačiau jai tai netrukdo pasakoti ir komentuoti jau iš anapus, iš savotiškos tarpinės mirties būklės, skrajojant ir dairantis aplink iki pat didžiojo visų dievų ir Taro kortų teismo. Tiesa, kaip ir detektyve, paaiškėja paskutiniame puslapyje, nors apytiksliai jau nujaučiama anksčiau.